Ką daryti, kad organizmas geriau pasisavintų geležį

„Labai dažnai žmonės burokėlius valgo su sūriu ar grietine, grikius verda piene ir gardina sviestu, špinatus maišo su varške, o jautienos kepsnį užgeria kava su pienu. Tokiu atveju suvalgoma daug geležies, tačiau tik labai maža jos dalis pasisavinama“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ sakė LSMU profesorius Alvydas Unikauskas. Kartu su mitybos specialiste Vaida Kurpiene jis atskleidė, ką daryti, kad organizmas geležies pasisavintų daugiau.

Ką daryti, kad organizmas geriau pasisavintų geležį
Visų pirma, anot gydytojo A. Unikausko, reikėtų sužinoti, ar tikrai žmogui aktualus geležies trūkumas. Tai preliminariai patikrinti gali kiekvienas.

„Jeigu mažakraujystė švelni, atskirti sunku, bet jei patempę apatinį akies voką žemyn matote, kad gleivinės blyškios, vadinasi, jau yra anemija. Gleivinės turi būti rožinės“, – sako A. Unikauskas.

Gydytojas aiškina, kad, jei organizmui trūksta geležies, tai trūksta hemoglobino ir savaime trūksta deguonies.

„Jeigu trūksta deguonies, apninka silpnumas, gali trūkti oro, mirga akyse, gali troškinti“, – teigia A. Unikauskas.

Gydytojas neabejoja, kad pirmasis ir visiems gerai žinomas geležies šaltinis yra mėsa. Joje esančią geležį organizmas pasisavina lengviau.

Geležies kiekis įvairioje mėsoje (100 g):

Jautiena – 2,6 mg,
Aviena – 2,3 mg,
Triušiena – 2,1 mg,
Vištiena – 1,3 mg,
Žvėriena – 1,2 mg,
Kiauliena – 0,9 mg.
Anot mitybos specialistės V. Kurpienės, taip pat yra didelis skirtumas, kurią mėsos dalį valgysime – geležies kiekis gali skirtis net keletą kartų.

„Tarkime, jautienoje daugiausia geležies yra išpjovoje ir mentėje, o kitose dalyse mažiau. Vištienoje didesnis geležies kiekis yra šlaunelėse. Tamsesnės paukštienos dalys turi daugiau geležies“, – kalba V. Kurpienė.

Sakoma, kad gausus geležies šaltinis yra kepenys, tačiau, A. Unikausko pastebėjimu, jose daug toksinų. Ypač pramoniniu būdu augintų gyvulių kepenyse.

„Jei turite galimybę, rinkitės jauno gyvulio, auginto namuose, kepenėles. Kitu atveju kepenėlių nerekomenduojama valgyti dažniau kaip kartą per mėnesį“, – teigia A. Unikauskas.

V. Kurpienė taip pat atskleidė, kad beveik visos lapinės, ypač tamsiai žalios, daržovės turi daug geležies – petražolės, špinatai, dilgelės. Tačiau kai kuriuose augaluose, pavyzdžiui, špinatuose ar dilgelėse, yra oksalatų, kurie slopina geležies pasisavinimą.

„Bet yra būdų, kaip to išvengti. Pavyzdžiui, špinatus ar dilgėles reikėtų ne virti, o nuplikyti. Taip nuo karščio suyra didelė dalis oksalatų ir geležį pasisaviname geriau“, – sako V. Kurpienė.

Gydytojas taip pat pastebėjo, kad iš augalų organizmas geležį pasisavina sunkiau nei iš mėsos, tad, norint jo gauti pakankamai, daržovių reikėtų suvalgyti daug daugiau nei mėsos.

„Labai dažnai žmonės burokėlius valgo su sūriu ar grietine, grikius verda piene ir gardina sviestu, špinatus maišo su varške, o jautienos kepsnį užgeria kava su pienu. Tokiu atveju jūs suvalgote daug geležies, tačiau tik labai mažą dalį jos pasisavinate. Pakoreguokite mitybą pagal mūsų rekomendacijas ir nustebsite, kaip pagerėjo jūsų kraujo rodikliai“, – teigia A. Unikauskas.